Vejos tręšimas - patarimai pradedantiesiems

Kada specialistai rekomenduoja tręšti veją?

Vėliausiai veją reikėtų tręšti tada, kai ji pagelsta arba paruduoja. Tai aiškus maistinių medžiagų trūkumo požymis. Tačiau taip ilgai laukti nereikėtų. Reguliariai tręšdami galite išvengti dirvožemio degradacijos požymių ir išlaikyti augimą.

Kitas nepakankamo tręšimo požymis yra vadinamieji indikatoriniai augalai. Pavyzdžiui, samanos yra azoto indikatorinis augalas. Kai dirvožemyje trūksta šios maistinės medžiagos, samanos greitai išplinta po veją. Gerai tręšiamose vejose samanas išstumia intensyviai auganti žolė. Todėl tinkamas tręšimas yra geras būdas ilgainiui kovoti su samanomis.

Kaip dažnai turėtų būti tręšiama veja?

Paprastai veją pakanka tręšti du kartus per metus - vieną kartą pavasarį ir vieną kartą vasaros pabaigoje arba rudenį. Jei po pjovimo žolė nuolat mulčiuojama atgal į veją, pakanka tręšti kartą per metus.

Jei veja tręšiama prieš skarifikaciją, žolės greičiau atsigauna, o plikos vietos greičiau atauga. Ten, kur žolė nebeauga, būtina iš naujo pasėti. Šiam tikslui yra vadinamieji vejos "lopai". Tai sėklų ir trąšų mišiniai.

Jei žaliąją veją pjaunate dažnai arba jei ji nuolat patiria stresą dėl žaidžiančių vaikų, veją reikėtų tręšti dažniau. Trąšomis veją reikėtų tręšti ne rečiau kaip keturis kartus per metus.

Kodėl reikia tręšti veją?

Sezono metu, kai vejos pjaunamos, ant jų rengiami piknikai ir bėgiojama, jos patiria didžiulę apkrovą. Dėl to veja praranda lapų masę, o kartu ir augimui būtinas maistingąsias medžiagas. Tręšimas atkuria žolei būtinas maistines medžiagas, ypač azotą (N). Tai skatina ląstelių dalijimąsi, todėl atsinaujina visos augalo dalys. Lėtai tirpstančios kompleksinės trąšos su mikroelementais gaminamos specialiai vejoms. 

Su kuo rekomenduojama tręšti veją?

Svarbiausios trąšų veikliosios medžiagos yra azotas, fosforas, kalis, magnis ir kalcis. Vejos tręšimo lygį lemia: vejos tipas, jos paskirtis ir vietovės turtingumas maistinėmis medžiagomis. Naudojamos tiek organinės, tiek mineralinės trąšos.

Ką svarbu žinoti apie rudeninį tręšimą be azoto?

Paskutinį kartą per metus trąšomis reikėtų tręšti rudenį, t. y. nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Atkreipkite dėmesį, kad rudeninių trąšų sudėtyje turėtų būti kuo mažiau azoto. Yra specialių rudeninių vejos trąšų, kuriose gausu kalio. Kalio trąšos užtikrina, kad žolės ląstelių sienelės sustiprėtų žiemai ir pavasarį jos anksčiau išdygtų.

Kada reikalingas dirvožemio tyrimas?

Kai trūksta maistinių medžiagų, lapai beveik neauga, o augalai tampa jautrūs ligoms ir kenkėjams. Tačiau vejos taip pat kenčia nuo maistingųjų medžiagų pertekliaus, kuris gali smarkiai pakenkti augimui. Todėl rekomenduojame atlikti dirvožemio tyrimą, kad tiksliai sužinotumėte, ko reikia jūsų vejai.

Dirvožemio mėginys leis susidaryti tikslų vaizdą apie vejos dirvožemio sudėtį ir kokių maistinių medžiagų joje gali trūkti. Kartu su dirvožemio tipo, maistinių medžiagų kiekio ir pH vertės rezultatais galite gauti ir konkrečias reikalingų trąšų rekomendacijas. Šio tikslaus dirvožemio tyrimo privalumai akivaizdūs: išvengsite nereikalingos dirvožemio ir požeminio vandens taršos ir tiksliai žinosite, kokių maistinių medžiagų reikia jūsų vejai.

Plačiau apie dirvožemio tyrimą

Šią paslaugą teikia įvairūs dirvožemio tyrimo paslaugų teikėjai. Laboratorijoje matuojama svarbių maistinių medžiagų koncentracija ir sudėtis dirvožemyje.

Gausite paprastą dirvožemio testą, kuriame bus nurodytas dirvožemio tipas, pH vertė ir fosfatų, kalio bei magnio kiekis. Šios trys maistinės medžiagos yra svarbiausi veiksniai, lemiantys gerai prižiūrimos vejos augimą, ir jų visiškai pakanka mėgėjiškam sodui.

Be azoto ir mikroelementų, išsamesniais tyrimais nustatomas mikroorganizmų ir sunkiųjų metalų aktyvumas dirvožemyje.

Ar įmanoma savarankiškai nustatyti pH vertę?

Kad augalai būtų optimaliai aprūpinami maistinėmis medžiagomis, dirvožemio pH turėtų būti 6-7. Norint nustatyti pH vertę, nebūtina atlikti sudėtingo dirvožemio tyrimo. Patys galite lengvai patikrinti, ar jūsų dirvožemį reikia kalkinti, naudodami lakmuso juosteles pH nustatyti. PH juostelių galite įsigyti sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse. Jei pH reikšmė mažesnė nei 5,5, rekomenduojame į vieną kvadratinį metrą įterpti apie 100 g kalkių, o po 6-8 savaičių - 20-30 g azoto trąšų vienam kvadratiniam metrui. Tada žolė turėtų užaugti per 10-14 dienų. Po to veją galima pjauti ir skarifikuoti.

Vejos tręšimas lėto veikimo mineralinėmis trąšomis

Šios trąšos yra stabilios, bet tirpios, todėl maistingosios medžiagos pasiekia žolių šaknų zoną. Dėl maistinių medžiagų stabilumo šias trąšas galima naudoti net ant įšalusios žemės. Didelis kompleksinių trąšų privalumas yra tas, kad visos reikalingos maistinės medžiagos yra tinkamu santykiu kiekvienoje granulėje. Todėl pasirinkus tinkamas trąšas ir jas tolygiai paskleidus garantuojamas geras rezultatas.

Atkreipkite dėmesį į ant pakuotės pateiktą informaciją apie naudotiną kiekį. Priešingu atveju veja gali nudegti, o maistinių medžiagų perteklius gali išsiplauti į gruntinius vandenis.

Organinės trąšos

Šio tipo trąšos gerina dirvožemio struktūrą, praturtina jį humusu, aktyvina dirvožemio mikroorganizmus ir, žinoma, mažina maisto medžiagų išplovimą. Tačiau organinių trąšų poveikis pasireiškia tik po kurio laiko ir jas daug sunkiau paskleisti tolygiai nei mineralines trąšas. Atkreipkite dėmesį, kad organinės trąšos tręšiamos pagal poreikį. 

Skystosios trąšos

Skystos trąšos gali būti organinės ir mineralinės kilmės. Skystosios trąšos naudojamos rečiau, nes jas sunkiau paskleisti ir reikia purkštuvų. Būtinai laikykitės ant pakuotės pateiktų instrukcijų ir skystį ant vejos paskleiskite purkštuvu. Naudodami skystąsias trąšas atminkite, kad nors poveikis pastebimas iš karto, jis trumpalaikis: maistinės medžiagos vėl išsiplauna. 

Kaip teisingai tręšti veją?

• Dirvožemis turi būti įšalęs arba dar neįšalęs.

• Netręškite, kai šviečia saulė.

• Po kiekvieno tręšimo taip pat būtina užtikrinti reguliarų ir gausų laistymą, o veją pjauti tik praėjus kelioms dienoms po tręšimo.

• Žolės aukštis prieš tręšimą turėtų būti maždaug 5 cm.

Daugiau naudingų straipsnių ieškokite - čia.